- trūktelti
- trū́ktelti, -ia (-i, -na Prn), -ėjo 1. žr. trūktelėti 1: Paskui atsargiai trūkteli vadeles, lūpomis čiulpsėdamas pavaro arklį rš. Antai namai tušti, durys te užkabintos menka spynele, pirštu trūktelsi – nulėks rš. Trū́ktelia kas – i nebė[ra] lanko KzR. 2. tr. kiek patraukti: Saulius nejučia aukščiau trūkteli antklodę, suspaudžia pasmakrėje rš. 3. žr. trūktelėti 4: Moteris vėl nužvelgia Saulių, trūkteli pečiais ir iš reto pakartoja numerį V.Bub. 4. žr. trūktelėti 5: Jis toks šaltas, ramus, rodos, nė gyslelė netrūkteli A.Mišk. 5. intr. užtvoti: Trū́ktelt sveika, pasitaiso kitas Prn.
Dictionary of the Lithuanian Language.